Netaisyklinga laikysena kenkia sveikatai

Tiesus, tvirtas, sulinkęs ar pakrypęs – taip apibūdiname ne tik medžius, bet ir žmogaus laikyseną. Ką ji atskleidžia specialistams ir kokius sveikatos sutrikimus gali lemti, pasakoja kineziterapeutė Dominika Jarmal.

Ramutė ŠULČIENĖ


„Ortoplius“ klinikos kinezi­terapeutė D. Jarmal sako, kad net ir nebūdami specialistai, pamatę žmogaus laikyseną, galime nuspėti jo kasdienybę, darbo pobūdį ir net laisvalaikio veiklas. „Tai, kokį darbą dirbame, kaip sėdime, leidžiame laisvalai­kį ir kiek laiko skiriame fiziniam aktyvumui, daro įtaką mūsų raumenynui, gali atsirasti rau­menų disbalansas. Netaisyklin­ga laikysena dažniausiai reiškia silpną žmogaus raumenyną, pavyzdžiui, susilpnėjusius pečių lanko, pilvo, liemens ir sėdmenų raumenis. Deja, dažnai ją lydi tam tikrų struktūrų skausmai, tačiau tai išsiaiškiname tik gy­dymo proceso metu“, – teigia pašnekovė. „Netaisyklinga laikysena turi įtakos ne tik raumenų ar sąnarių skausmams, bet neigiamai veikia ir žmogaus vidaus organų būklę“


Nuo pėdų iki žandikaulio

Pasak kineziterapeutės, daž­nai pacientai nustemba, kad, ti­riant laikyseną, didelis dėmesys skiriamas apatinėms galūnėms, ypač pėdoms. „Kūnas funkci­onuoja kaip vientisa grandis, todėl pėdų sutrikimai ir skaus­mai dažnai yra susiję su dubens poslinkiais, raumenų disbalansu skirtingose kūno pusėse, stubu­ro iškrypimais ir kitomis būklė­mis. Dėl silpnų blauzdų raume­nų ir pronuotų, t. y. pasvirusių į vidų, pėdų kinta kelių sąnarių padėtis, klubai ir net stuburo linkiai. Derėtų paminėti, kad netaisyklinga laikysena susiju­si ne tik su raumenų ar sąnarių skausmais – nekoreguojama netaisyklinga laikysena nei­giamai veikia ir vidaus organų būklę. Pavyzdžiui, gali atsirasti kvėpavimo sistemos sutrikimų, apie kurių sąsajas su laikysena nė nepagalvotume. Laikysena gali daryti įtaką net žandikaulio padėčiai. Žinome, jog nuo apa­tinių galūnių būklės priklauso viršutinės kūno dalies funkcijos, o moksliniai tyrimai rodo, jog apatinių galūnių sutrikimai gali neigiamai veikti ir žandikaulio padėtį“, – netaisyklingos laiky­senos sukeliamas problemas aptaria D. Jarmal.


Reikalingas kruopštus įvertinimas

Į ką kineziterapeutė atkreipia dėmesį vos susitikusi su paci­entu? Pasak D. Jarmal, pacientą bendrai reikėtų vertinti jam tik įžengus į kabinetą. Pavyzdžiui, skausmą, įtampą dažnai parodo rankos spaudimas prie kūno, smulkūs ar asimetriniai žings­niai rodo eisenos sutrikimus.

„Tyrimo metu yra vertinamos galvos, kaklo ir liemens padėtys vertikaliosios linijos atžvilgiu. Pečių, raktikaulių, dubens, ke­lių ir pėdų padėtys taip pat at­ skleidžia daug informacijos apie laikyseną. Žinoma, labai daug informacijos suteikia stuburo kaklinės, krūtininės ir juosme­ninės dalių fiziologiniai linkiai. Esant netaisyklingai laikysenai, dažniausiai jie būna padidėję arba sumažėję. Pavyzdžiui, dėl silpno raumenyno gali būti ma­tomas padidėjęs lordozės – per daug išlenkto juosmens – linkis. Taip pat įvertinamos menčių padėtys, talijos trikampiai ir jų simetrija, dubens padėtis, ke­lių ir pėdų būklė. Tarkime, pro­nuotos, t. y. pasvirusios į vidų, pėdos dažnai tampa viena iš netaisyklingos laikysenos prie­žasčių“, – į ką krypsta specialistų akys, vardija pašnekovė.


Kaip gyvename, taip ir atrodome

D. Jarmal teigimu, gyvenimo būdas ir mūsų laikysena yra labai glaudžiai susiję. „Fizinio aktyvumo bei pasyvumo reko­mendacijos skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir jų vertėtų paisyti, norint išvengti sveikatos sutriki­mų, apie kuriuos diskutuojame. Vaikystėje pernelyg mažas fizi­nis aktyvumas gali lemti silpną raumenyną, o šis savo ruož­tu – netaisyklingą laikyseną. Nekoreguojama laikysena dar labiau keičia situaciją suaugus, ypač dirbant sėdimą darbą ir neskiriant laiko judėjimui. Dažnai sėdimą darbą dirbantiems asmenims formuojasi pakum­pusi laikysena, didėja krūtininės stuburo dalies kifozė (matoma kupra), nes tikrai sudėtinga visą darbo dieną išlaikyti taisyklingą kūno padėtį sėdint. Dėl šios prie­žasties sėdimą ar fizinį darbą dir­bantys žmonės maždaug kas va­landą privalo daryti pertraukas ir jų metu tikslingai judėti priklau­somai nuo darbo sąlygų. Fizinio pasyvumo žala, ypač vaikams, neabejotina. Visiems būtina judėti, nepriklausomai nuo am­žiaus“, – tvirtina kineziterapeutė.

Pasak D. Jarmal, labai svar­bu judėjimą paversti įpročiu. „Po kiek laiko pastebėsite, kaip teigiamai kinta tiek fizinė, tiek emocinė jūsų būklė. Pagelbėti gali ir prevencijos priemonės: tempimo pratimai, raumenų sti­prinimo pratimai ir pertraukos darbo metu. Beje, kalbant apie rekomendacijas dėl lovos čiuži­nio rekomenduojamas vidutinio kietumo čiužinys, bet visų situacijos ir poreikiai gali būti skirtin­gi“, – sako pašnekovė.


Geriau vėliau nei niekada

D. Jarmal teigimu, apie fizi­nį pasyvumą ir jo žalą dar nėra diskutuojama taip plačiai, kaip norėtųsi. „Įrodyta, kad 5–17 me­tų amžiaus pasyviems vaikams didėja nutukimo rizika, prastai lavinami motoriniai įgūdžiai, blogėja miego kokybė, o tai tu­ri įtakos mokslo pasiekimams. Trūkstant fizinio aktyvumo, prastėja psichoemocinė būklė, o tai lemia skurdesnį socialinį bendravimą ir gyvenimo koky­bę. Labai norėtųsi skleisti žinią apie fizinio pasyvumo žalą ne tik vizualiai matomoms sritims, susijusioms su laikysena, bet ir emocinei, socialinei vaikų bū­klei“, – kalba kineziterapeutė.

Vaikų laikysena tėveliai labiau rūpinasi, o apie savąją pamiršta. Ar dar galime ją koreguoti, kaip tai daryti? „Reikėtų pabrėžti, kad kiekvienas atvejis yra individu­ alus, bet laikysenos korekcija visada yra rekomenduojama ir skatinama. Derėtų nepamiršti laiko sau, pradėti nuo konsul­tacijos su specialistu ir tyrimo metu išsigryninti esamas pro­blemas, kurias norėsite kore­guoti. Idealiu atveju pagalbos reikėtų kreiptis problemas pastebėjus vaikystėje, nes tokio amžiaus jos yra daug lengviau išsprendžiamos. Tačiau kartais laikysenos problemos išryškėja ir vyresniame amžiuje“, – skirti dėmesio savo laikysenai pataria specialistė.



Bėdos dėl pėdų

Pasak D. Jarmal, su netaisyklinga laikysena gali būti susijusi labai dažna vaikų ortopedinė deformacija – plokščiapėdystė.

„Ši būklė gali atsirasti dėl ne- pakankamo apatinių galūnių raumenų tonuso arba dėl laisvų raiščių. Ši deformacija dažniausiai yra įgyjama, todėl jos išvengti gali padėti prevencijos priemonės. Nereikėtų per daug sunerimti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Dėl riebalų sankaupų, maždaug iki trejų metų, vaikų pėdos būna plokščios, o galutinai pėdos skliautas pradeda formuotis maždaug šeštaisiais gyvenimo metais (tai yra individualu). Tuomet jau galime matyti vaiko pėdos skersinį ir išilginius skliautus bei tris pagrindinius pėdos atramos taškus. Tėvai turėtų skirti didesnį dėmesį ikimokyklinio amžiaus vaikų avalynei ir fiziniam aktyvumui. Tinkamo dydžio, lengva avalynė pakietintu užkulniu ir fizinis aktyvumas gali tapti puikiomis plokščiapėdystės prevencijos priemonėmis“, – teigia kineziterapeutė.


„Anot kineziterapeutės Dominikos Jarmal, kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, judėjimą derėtų paversti įpročiu“ Priešnuodis ligoms – judėjimas

Pasak pašnekovės, fizinio aktyvumo tyrimai Lietuvoje rodo, jog senyvo amžiaus asmenys vis daugiau juda, tačiau dar ne tiek, kiek reikėtų. „Su amžiumi žmonės serga keletu ligų, turi įvairių sveikatos sutrikimų, kuriuos judėjimas gali veikti teigiamai. Todėl sveikintina, jei žmonės noriai dalyvauja sveikatingumo projektuose ir fizinį aktyvumą vis dažniau renkasi kaip laisvalaikio formą“, – tvirtina D. Jarmal.

2021 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, senyvo amžiaus žmonės turėtų būti aktyvūs nuo 150 iki 300 minučių per savaitę. „Kitaip tariant, šis laikas turėtų būti skirtas vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai. Pavyzdžiui, greitesnis nei vidutinis ėjimas arba važiavimas dviračiu. Tai turėtų trukti ne trumpiau kaip 10 minučių. Jeigu tokia veikla užsiimti nepavyksta, rekomenduojama bent 75 minutes per savaitę skirti vidutinio arba didelio intensyvumo fizinei veiklai. Svarbu paminėti, kad bent du kartus per savaitę atliekami tikslingi jėgos lavinimo pratimai vyresnio amžiaus asmenims gali padėti išvengti griuvimų rizikos, kaulinio audinio retėjimo, sarkopenijos, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos sutrikimų“, – užbėgti daugybei problemų už akių skatina kineziterapeutė.


Judėti būtina saugiai

D. Jarmal sako, kad pas ją apsilankantys senyvo amžiaus pacientai dažniausiai serga arterine hipertenzija, koronarine širdies liga, cukriniu diabetu, osteoartritu ir kitomis ligomis.

„Be išvardintų ligų, pacientai taip pat neretai skundžiasi kognityvinių funkcijų sutrikimais, sumažėjusiu mobilumu, sutrikusiomis fizinėmis ir funkcinėmis galimybėmis. Todėl, kalbant apie fizinio krūvio paskirstymą senyvo amžiaus asmenims, reikėtų pabrėžti, kad tai yra labai individualu ir priklauso nuo esamos sveikatos būklės. Jeigu norima į savo kasdienybę staigiai įtraukti daugiau judėjimo, visada rekomenduoju pasikonsultuoti su gydytoju, o jam leidus – su kineziterapeutu. Net 23 proc. senyvo amžiaus pacientų populiacijai būdingas reiškinys – sinkopė. Tai yra būklė, kai pacientas netenka sąmonės dėl trumpalaikio kraujotakos nepakankamumo. Ši būklė sukelia griuvimų riziką, todėl fizinis aktyvumas tokiame amžiuje turi būti saugus, individualus ir svarbiausias jo principas turėtų būti nepakenkti sau“, – keisti gyvenimo būdą po truputį siūlo specialistė.


KOKIA YRA IR TURĖTŲ BŪTI MŪSŲ LAIKYSENA?

Kiekvienas turime sau įprastą laikyseną. Kineziterapeutė D. Jarmal sako, kad tai yra individuali įprasta poza, kai sėdime, stovime, einame ar atliekame kitus veiksmus.

„Kokia yra mūsų individuali laikysena, galime suprasti, atlikę labai paprastą nedidelį tyrimą. Reikėtų atsisėsti ir atlikti nesudėtingus tris veiksmus: pasilenkti į priekį (susikūprinti), vėliau atsilošti atgal (per daug išsitiesti) ir tarp šių dviejų padėčių atsisėsti į vidurinę padėtį. Ši trečioji padėtis ir yra jūsų laikysena. Taisyklingai stovėsenai užtikrinti būtų reikalinga tik namų siena: atsistojus prie sienos, su ja turėtų liestis pakaušis, mentės, sėdmenys, blauzdos ir kulnai – tokia laikysena ženkite žingsnį į priekį ir pabandykite ją išlaikyti“, – pataria D. Jarmal.