Jeigu po darbo dienos jaučiate fizinį nuovargį ir tai tęsiasi keletą metų, būtinai perskaitykite šį straipsnį. Profesionalus kinezioterapeutas Andrėjus Žardeckis dalinasi praktinėmis įžvalgomis, skirtomis kovoti būtent su odontologų darbo vietoje tykančiais pavojais.
Kasdienė gydytojų – odontologų veikla – sunkus ir įtemptas darbas. Juos nuolatos veikia aplinka, o pagrindiniai rizikos veiksniai, sukeliantys neigiamą poveikį sveikatai ir darbingumui, skiriami į 4 grupes:
Fizikiniai (vibracija, triukšmas, ultragarsas),
Cheminiai (ūmios ir lėtinės intoksikacijos),
Biologiniai (patogeninės bakterijos),
Psichofiziologiniai.
Ketvirtosios grupės veiksnius (turinčius ypač didelę įtaką gydytojų – odontologų sveikatos būklei) dar galima būtų suskirstyti į tokius pogrupius:
Kūno ergonomika (statinė apkrova (įtampa) stuburui),
Statinė apkrova riešams,
Regėjimo įtampa.
Statinė įtampa stuburui atsiranda, kai ilgą laiką reikia išlaikyti tam tikrą kūno pozą (ypatingai, jeigu poza netaisyklinga). Kasdienėje veikloje, darbo metu, stuburas yra nuolatos įtemptas ir jam tenka uždavinys išlaikyti visą kūno svorį. Jei darbo metu didžiąją laiko dalį praleistumėt ramiai sėdėdami, krūvis tenkantis nugarai neviršytų jokių normų.
Tačiau gydytojų – odontologų darbe nuolatos tenka dirbti stovint pasilenkus arba sėdint pasilenkus. Tokiais atvejais stuburo apkrovos padidėja net kelis kartus – stovint 1,6 karto, sėdint pasilenkus 4 kartus, o stovint pasilenkus maždaug 10 kartų.
Darbo specifika nulemia, kad odontologai – chirurgai stovėdami pasilenkę praleidžia labai daug laiko. Ši darbo poza ilgainiui paveikia visą organizmą ir gali atsirasti kojų ir stuburo iškrypimai, dubens deformacijos, kaklo, juosmens skausmai, plokščiapėdystė, apatinių galūnių varikozinis venų išsiplėtimas.
Gydytojai – odontologai taip pat daug laiko dirba sėdėdami pasilenkę – tai gali sukelti stuburo iškrypimus (kifozę, kūprinimąsi, skoliozę, kitus neteisingos laikysenos sutrikimus), kaklo skausmus. Ilgas darbas sėdint ir pasilenkus taip pat turi įtakos kraujotakai – jis gali sukelti kraujo užsistovėjimą venose žarnyno ir pilvo ertmėje, virškinimo sutrikimus, juosmens – kryžmens skausmus bei kitus susirgimus.
Nugaros apatinės dalies skausmas – taip pat gana dažnas gydytojų – odontologų nusiskundimas, kurį sukelia nuolatinė apkrova stuburui. Nuo 70 iki 90 procentų visų suaugusių žmonių yra kreipęsi į medikus dėl pasikartojančių apatinės nugaros dalies skausmo priepuolių.
Trečdalis pacientų po pirmojo priepuolio ir toliau jaučia nuolatinius, besikartojančius skausmus. Gijimą taip pat apsunkina degeneraciniai procesai, kurie atsiranda ir progresuoja su amžiumi.
Apatinio nugaros skausmo priežasčių yra daug, bet pavojingiausias yra kombinuotas juosmens lenkimo ir rotacijos judesys, kuris pavojingai padidina įtampą tarpslanksteliniame diske.
Įtampą taip pat padidina elastingumo sumažėjimas aplink dubenį, klubus ir juosmens stabilizatorių silpnumas (įskaitant pilvo ir sėdmens raumenis).
Įtampos padidėjimas sukelia skausmo sindromą. Viršutinės dalies nugaros skausmas nėra toks dažnas kaip apatinės dalies, tačiau yra pusiau stovimą darbą dirbančių pacienų, besiskundžiančių skausmu vidurinėje ir viršutinėje stuburo dalyje.
Krūtininė stuburo dalis pakankamai stipri, jos viena iš pagrindinių funkcijų palaikyti kūną stovėjimo pozicijoje ir apsaugoti gyvybiškai svarbius organus. Šioje stuburo dalyje degeneraciniai procesai yra retesni, įtampos poveikis jai mažesnis. Būtent todėl dažna skausmo šioje srityje priežastis – raumeninio pobūdžio, dėl laikysenos raumenų pertempimo.
Galima teigti, kad neįprasta statinė poza (stovėjimas ar ilgalaikis sėdėjimas pasilenkus), silpna raumenų jėga bei ištvermė, prastas bendras fizinis paciento pajėgumas, tai būtent tie veiksniai, kurie „padeda“ atsirasti nugaros skausmams.
Įtampa rankose (riešo srityje) taip pat kenksminga. Vyraujanti skausmų priežastis yra pasikartojantis nuolatinis lenkimo ir tiesimo judesys per riešo ir pirštų sąnarius, ypatingai, kai pirštai sudėti į „žiupsnelio“ poziciją – tai labiausiai kenkiantis judesys.
Riešo pažeidimus taip pat gali išprovokuoti ir kiti veiksniai (riešo nukrypimas nuo neutralios pozicijos į neįprastą ir jos išlaikymas ilgesnį laiką, pirštų nervų mechaninis stresas nuo tvirto instrumento suėmimo (instrumento rankenos aštrių briaunų), vibracinių instrumentų naudojimas).
Nuolatinė statine apkrova riešams gali sukelti tendevitą / tenosinovitą, DeQuervain ligą, sutraukto piršto (Trigger finger), riešo kanalo, Guyon sindromus.
Darbo metu nuolatos įtempta rega sukelia akių nuovargį. Dažnai tai patiriantys žmonės ilgainiui ima skųstis akių skausmais, nuolatiniu akių nuovargiu, sausumu, taip pat galvos skausmu, prasidedančiu ties akių sritimi.
Gydytojai – odontologai dėl savo darbo specifikos ir tam tikros kūno pozicijos linkę turėti unikalų raumeninį disbalansą, kuris reikalauja specialių mankštų ir ergonomikos – taip sukuriant sąlygas išlaikyti sveikatą visos karjeros metu. Svarbu ne tik žinoti, kokios veiksmingiausios priemonės gali būti naudojamos, bet ir kokia tvarka jas reikėtų įgyvendinti.
Norime pasidalinti 6 žingsniais, kurie padės kiekvienam gydytojui – odontologui dirbti patogiau, bei išvengti nepakeliamo nuovargio:
Įvertinkite, ar Jūsų kabinetas patogus. Jei pastebite nepatogią kedę ar netinkamo aukščio stalą – pakeiskite juos, pasirūpinkite, kad užtektų šviesos. Įvertinkite visus kitus poreikius ir pasistenkite, kad darbo vieta nekeltų papildomų iššūkių ar problemų.
Kreipkitės į kineziterapeutą (masažuotoją), kad išvengtumėt kaulų – raumenų problemų.
Rūpinkitės savo kūnu sportuodami – pasirinkite tinkamą sau sporto šaką.
Nepamirškite nuolatos atlikti stabilizavimo pratimus kaklui, pečiams bei nugarai.
Nesitikikėti stebuklų – būkite kantrūs. Sportuokite reguliariai ir pasieksite ilgalaikių rezultatų.
Skirkite kelias minutes savo laiko darbo dienos metu tempimo pratimams, taip išvengsite raumenų mikrotraumų ir raumeninio disbalanso.
Kviečiame apsilankyti „Ortoplius“, kur galėsite pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, susitarsite dėl individualios sportinės programos arba prisijungsite prie sportuojančių grupėse. Patenkinsime net išrankiausius!
Kol rasite laiko atvykti pas mus, kviečiame jau dabar skirti kelias laisvas minutes sau ir atlikti šiuos nesudėtingus pratimus, kurie pagelbės Jūsų nugarai – svarbiausiai kūno daliai bei stuburui, kuris nuolatos užtikrina mūsų galimybes judėti.
Sėdėdami kėdėje atlikite galvos bei pečių sukamuosius pratimus maksimalia amplitude. Pakartokite po 15 kartų į kiekvieną pusę.
Ištieskite rankas, atlikite sukamuosius judesiu į priekį, vėliau – į priešingą pusę. Pakartokite po 15 kartų į kiekvieną pusę. Tai padės prajudinti krūtinės bei viršutinės nugaros dalies raumenis.
Sunerkite rankas ir pakelkite į viršų. „Tempkite“ save kiek įmanoma aukščiau, pozą užlaikykite viršutiniame taške. Tokį pat pratimą pakartokite sunėrę rankas už nugaros.
Grakščiai lėtai pasilenkite į šonus – svarbu jausti raumenų tempimą šonuose. Pakartokite pasilenkdami tai į vieną tai į kitą pusę, pirmyn ir atgal kiek įmanoma didesne amplitude.
Sėdėdami tiesiai, pasukite viršutinę kūno dalį į dešinę, tarsi norėtumėte pažiūrėti sau už nugaros. Pakartokite į priešingą pusę.
Įsiklausykite į save. Atkreipkite dėmesį – kuri kūno dalis labiausiai sustingus – taip kūnas pats stengiasi Jums parodyti, kuriai daliai labiausiai reikia mankštos.
Kviečiame užsiregistruoti konsultacijai info@ortoplius.lt arba tel. 8-611-26666.
Konsultacijos metu bus pilnai ištirta dabartinė Jūsų raumenų būklė ir pateiktos rekomendacijos.